Tu - Moteris.
Tu - meilės ir grožio nešėja.
Esi tartum uola tvirta,
Krūtinę atstačiusi vėjams.
Tu - Moteris.
Tu - taurė kantrybės ir gėrio,
Liepsnelė namų židiny,
Dosnumą lyg sniegą pabėrus.
Tu - Moteris.
Tu - džiaugsmas, sėkmė ir paguoda.
Tu širdį it duoną dalai
Ir verkiančiam ašaras šluostai.
Tu - Moteris,
Šviesos ir gyvybės šaltinis.
Esi tai rami,tai ugnis,
Stiprybę semi lyg iš skrynių.
Tu - Moteris,
Gerumo, vilties nepristigus.
O kartais esi paslaptis,
Kurią reik skaityt tarsi knygą.
Tu - Moteris,
Upelis, gaivinantis sielą.
Aistroj paskandinti gali,
Savy užslopinusi gėlą.
Tu - Moteris,
Žvaigždelė Visatos platybėj.
Ir jeigu nebūtų Tavęs,
Pasauly neliktų gyvybės!
Kai bus skaudi vienatvė,
Manęs kai pasigęsi,
Išeik į plačią gatvę-
Ieškosi ir surasi.
Jei ne - pažvelk po kojom,
Kur akmenėliai guli,
Kad vaikščiojau, klajojau,
Apie mane paliūdys.
Pakelk akis į aukštį,
Kur žvitrios kregždės nardo,
Kiekvienas laisvas paukštis
Giedos Tau mano vardą.
Pažvelk į pievų plotus,
Į mišką ramų, žalią,
Į tolumas miglotas-
Nukreips Tave į kelią.
Jei dar vilties turėsi,
Ieškok, kai spindi rasos.
Arba ramiam pavėsy.
Ten atsakas Tau rasis:
Kai išsiskleis gėlynai,
Aš gėlele žydėsiu,
O naktimis žvaigždynuos
Manas akis regėsi...
Vasario naktį nesimiega.
Mąstau...blaškausi...Nėr sapnų.
O pilnatis padange rieda
Ir neša tylą dovanų.
Palangėj glaustosi šešėliai
Ir juntami nauji kvapai.
Tai pranašas pavasarėlio,_
Kitokią nuotaiką paskleis.
Diena, kita _ vasaris baigsis
Ir žalias aukuras sušvis,
Žiogeliai, smuikelius sutaisę ,
Vėl plieks naujausią popuri!
O šitą naktį laikas raišas
Ir miego tiltai pakelti..
Svajonės byra lyg iš maišo
Ryškioj mėnulio pilnaty..
