Autorė

Aldona Valikonytė-Astrauskiene
2017 m. kovo 19 d., sekmadienis
VISKO BŪNA
Juk žinai, kad visko būna. Arba ne.
Drioksteli Perkūnas ne tiktai kine.
Kai džiaugsmai aplanko, ką ir besakyt,
Akys šoka tango, jų nesustabdyt.
Jei suskausta - lyja ašarų lietus,
Šaukiama Marija, Jėzus ir dangus...
Visko pasitaiko ir kitaip nebus,
Pykstasi ir taikos - toks jau tas žmogus.
Kartais rodo širdį - tirpsta net ledai.
Būna - net negirdi, ką tu jam sakai.
Daug ką žmogui rodo linijos delne...
Būna - tiesą sako, būna, kad ir ne...
2017 m. kovo 18 d., šeštadienis
AR VERTA TIKĖTI?
Tirščiai kavos puodely
Pasirodo, daug gali!
Šiandien veidą regėjau,
Pamąstyti turėjau...
Kavą mėgstu kas rytą,
Vis matau vaizdą kitą.
Ką tai reikšti galėtų,
Gal neverta tikėti?
Neduok,Dieve, jei kryžių!
Jau tada pasiryšiu
Gert žolelių arbatą,-
Ten veidai nesimato.
Žmonės visko pramano,
Sako, gerk tik šampaną.
Man kava - ritualas!
Tirščiai tie... Mat juos galas!
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)