Rinkau lašus, bevarvančius nuo medžių,
Rinkau lašus, nuriedančius stiklu,
Rinkau svetur. Ir niekam anei ačiū,-
Atsiskaityti juk neprivalu!
Lašai...lašai... su vasariniais vėjais,
Tiesiog į delnus, rytmečio laiku.
Padovanoti tau labai skubėjau,
Kad jais nupraustas, eitum be klaidų.
Užtat nuo šiol ir vėl mes būsim dviese,
Jokia kliūtis draugystei netrukdys.
Ir visada tave labai mylėsiu.
Ruduo lašais mums laiškus parašys...
Neprašyk, nebebūsiu gera,
Tau jokie pažadai nepadės:
Jau parado jausmų nebėra,
Su viltim į mane nežiūrėk.
Gyvenai ne tikrovėj - sapne,
Lyg drugelis į liepsną skridai.
Atsigręžk, pažiūrėk į save,-
Ar matai, kad sparnų netekai?
Neprašyk, nebebūsiu greta,
Nei tokia, kokią kad suradai,
Nužydėjo ramunė balta,
Nubyrėjo alyvų žiedai...
Jei lemtis tave vėlei kliudys,
Pamąstyk: gal kartoji klaidas?
Kaip Adomą dangaus obuolys,
Te iš Rojaus tavęs neišves...
Tušinukas.
Popieriaus lapas.
Dar tuščias-
Nė žodžio jame.
Už langų
Rudens rūkas-
Draikos, irias žeme.
Šiapus lango
Tyla. Ir vienatvė:
Reikalauja
Plačiausios erdvės.
Gyvate aplink
Šliaužioja, rangos...
Neišvengsiu,-
Žinau, kad skaudės.
Tušinukas.
Popieriaus lapas.
Ir laikas
Su baimės jausmu...
------------------------
Diena vakarop ratą suka.
Ir širdį
Išlieti imu...
