Tau jokie pažadai nepadės:
Jau parado jausmų nebėra,
Su viltim į mane nežiūrėk.
Gyvenai ne tikrovėj - sapne,
Lyg drugelis į liepsną skridai.
Atsigręžk, pažiūrėk į save,-
Ar matai, kad sparnų netekai?
Neprašyk, nebebūsiu greta,
Nei tokia, kokią kad suradai,
Nužydėjo ramunė balta,
Nubyrėjo alyvų žiedai...
Jei lemtis tave vėlei kliudys,
Pamąstyk: gal kartoji klaidas?
Kaip Adomą dangaus obuolys,
Te iš Rojaus tavęs neišves...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.