Autorė

Autorė
Aldona Valikonytė-Astrauskiene

2019 m. vasario 24 d., sekmadienis

JAUNYSTĖS NEKTARAS

Tu džiaugiesi, braidydama rasą,
Tarsi pasagą laimės suradus,
Kaip paukštelis į lizdą parskridęs,
Kelionėj ilgoj nepaklydęs.
Tu šypsaisi, kaip vasarą saulė,
Skambų vardą į dainą įaudus,
Drugeliu nuo žiedelio ant žiedo,
Valiūkiškas juokas nurieda.
Vėjai piną jaunystės vainiką.
Jau vaikystė už posūkio liko.
Nauji ritmai įtraukia, vilioja,
Veržiesi, kur šaukia rytojus,
Kur miražai,kur norų nektaras,
Kur į tikslą langai atsidaro.
Tu džiaugiesi sugavusi paukštę:
Ji skraidins į gyvenimo aukštį..


LEISK SU TAVIM PABŪTI

Leisk su Tavim šį vakarą pabūti,
Leisk prisiglausti taip tvirtai, tvirtai!
Įžiebk širdy besmilkstančią žvakutę,
Tegu pabunda snaudžiantys jausmai.

Leisk su Tavim šį vakarą kalbėtis
Tik mums vieniems suprantama kalba,
Kol nusileis nakties skara žvaigždėta
Ir Tavo širdį jaus širdis mana...

Leisk prisiglaust, paimt Tave už rankos,
Pajusti šilumą Tavų delnų.
Ar nejauti, kad šaltis skvarbiai rangos
Ir jausmuose - lyg šerkšnas ant langų?

Leisk pasvarstyt, kas tikra ir netikra,
Ar nepaklydo meilė pakely?
Nes bučiniai,- lyg būtų jie per stiklą...
Ir nesvaigina aistrų siautulys.

Leisk su Tavim šį vakarą pabūti,
Pasiklausyti spindinčios žvaigždės
Ir užgesinus nerimo žvakutę,
Prie Tavo lūpų švelniai prisiliest...

2019 m. vasario 23 d., šeštadienis

DAR NEIŠEIK


Neišeik,
Dar Mūša neša ižą
Ir žiema vis dairosi atgal.
Neišeik,
Dar vyturiai negrįžę,
Palūkėk,
Kol obelys pabals.
Neišeik,
Naktim šešėliai šlaistos...
Palūkėk dar 
Pievų žalumos.
Dar pabūk,-
Nutols pernykštis aidas,
Saulės žaismas
Laiką vainikuos.
Juk suspėsi,
Kai pabirs purienos
Ir pakrantės
Mūšos geltonuos,
Neišeik,
Bus skaudžios mano dienos,
O širdis
Atodūsius kartos...


NUSIVYLIMAS SAVIMI


Nerandu sau vietos,-
Vis blaškausi,
Lyg daryčiau šimtus nuodėmių.
Pasvarstau: esu gal apkerėta,
Kad blogai jaučiuosi tarp žmonių?
Nejuntu pilnatvės,
Viskas pilka,
Susikaupti vis sunkiau, sunkiau,
Vis rečiau beišeinu į gatvę.
Gal, sakau, keistuole aš gimiau?
Na, ir kas,kad gėlės 
Krauna žiedus,
Kad už lango keičiasi gamta.
Pajuntu tik dar stipresnę gėlą
Ir vienatvę, stovinčią greta...
Ne, ne man miražai,
Tolių grožis.
Ir palaimos delno nejaučiu...
Bet...širdy svajonių žvaigždės mažos
Gal sužibs ir nebeliks kančių?....