Leisk prisiglausti taip tvirtai, tvirtai!
Įžiebk širdy besmilkstančią žvakutę,
Tegu pabunda snaudžiantys jausmai.
Leisk su Tavim šį vakarą kalbėtis
Tik mums vieniems suprantama kalba,
Kol nusileis nakties skara žvaigždėta
Ir Tavo širdį jaus širdis mana...
Leisk prisiglaust, paimt Tave už rankos,
Pajusti šilumą Tavų delnų.
Ar nejauti, kad šaltis skvarbiai rangos
Ir jausmuose - lyg šerkšnas ant langų?
Leisk pasvarstyt, kas tikra ir netikra,
Ar nepaklydo meilė pakely?
Nes bučiniai,- lyg būtų jie per stiklą...
Ir nesvaigina aistrų siautulys.
Leisk su Tavim šį vakarą pabūti,
Pasiklausyti spindinčios žvaigždės
Ir užgesinus nerimo žvakutę,
Prie Tavo lūpų švelniai prisiliest...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.