Vėlyvas vakaras.
Ir arbata puodely jau seniai atšalo.
Tik laikrodis negailestingai tiksi,
Vis skubina,
Tarsi kažkur vėluotų.
Keisti jausmai, neramios mintys.
Lyg šauktų eit, lyg pasilikti.
Degu žvakes. Tegu ramina,
Visas namų kertes apšviečia.
Pilu į taurę
Sauso balto vyno-
Gal tai padės pajust,
Kad jau vėlu,
Kad sapnas kviečia...
Vėlyvas vakaras.
O aš viena...
Ir už langų pilna ramybė.
Norėtųs viltį pirštais liest
Ir pasėdėt ją apkabinus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.