Mano
draugas šiandien tik vėjas:
Vis
šalia, vis aplink sukinėjas.
Kartais
grybšteli skruostą ar plaukus,
Būna,
bučinio drėgno sulaukiu...
Kartais
stengias nurengti paltą.
Gal
jam rodos, kad jau nebešalta?
Būna,
atpučia kvapą beržyno,
Matyt,
skonį sulos jau pažinęs.
O
dažniausiai fleita man groja
Ir
rapsodijas kovo kartoja.
Jau
vienai nuobodžiauti neleidžia,
Kai
su saule slėpynėmis žaidžia!
Taigi,
draugas šiandien – tik vėjas.
Jis
pavasario nuotaiką sėja.
Pažadėjo
tokiu geru būti,
Kad
greičiau sužydėtų žibutės!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.