PASKUTINIAI ŽINGSNIAI

Laikrodžiai negailestingai tiksi,
Paskutinės valandos...minutės...
Dvyliktą Naujuosius pasitiksim!
Et, kad suvėluotų jie truputį...

Valandos, šiek tiek dar palūkėkit,
Neskubėkit praeitin išeiti,
Leiskite stebuklais patikėti
Ir užbaigt pripildyt metų kraitę.

Laikas toks, kai reikia apgalvoti,
Ką padarėm, ko gal dar nespėjom,
Eidami į paskutinę stotį,
Pripažinkim - kartais dykinėjom.

Valandos...minutės...Skuba, bėga,
O Naujieji savo langą veria.
Ant palangės jau Gaidelis gieda,
Linki neštis į Naujus, kas gera!

                                            Vaikams

   Vaikams

GIMTADIENIUI

Žiedų ugny sušok svajingą tango,
Pamiršk metus ir nieko negalvok,
Kasdien šypsokis, žvelgdama pro langą
Ir iš gyvenimo akimirkas pavok!

Nenusimink, kad metų padaugėjo,
Kad smilkiniai pasipuošė šalna,
Juk tai, kas buvo, ėjo ir praėjo,
Esi mama ir nuostabi žmona!

Gyvenk džiaugsmais, te rūpesčiai išeina,
Dar daug kelių kryžiuosis prieš akis.
Užtrauk skambiausią ir linksmiausią dainą,
Sėkmė visas duris plačiai atidarys.

Šiandien sušok ugningą ,svaigų šokį,
Te vėjo gūsiai įsupa metus
Ir su daina gyvenimui šypsokis,
Tikėk, kad metų laikas daug, dar daug atsiųs!

VOVERAITĖ

       vaikams

Nuo šakelės ant šakelės
Striksi voverytė.
Žvitrios, smalsios jos akelės,
O jau uodegytė!

Į lazdyną įliuoksėjus,
Riešutėlius skina.
Pilną krepšį jų pridėjo,-
Pamaitins šeimyną.

Jos mažieji voveriukai
Laukia kantriai, tyliai.
Greitai voveraitė sukas,
Vaikučius ji myli!

NYKSTANT KALENDORIUI

Ir vėl sutirpo metai,
Kaip tirpsta ledo lytys.
Ant sienos kalendorius
Toks liūdnas, toks sulysęs...

Sujudęs gruodis gėris,
Ir laikrodis nustebęs-
Aplink girliandos žėri
Ir plaikstos ryškios žvakės.

Vėl naujas džiaugsmo rūmas
Atvers duris į širdis,
Gims meilė ir gerumas,-
Nauji ant slenksčio girdis!

Tad leiskit man šįvakar
Vėl su Jumis pabūti,
Kol plaikstos, tirpsta žvakės,
Kol lieka tik minutės...!

BAIGIANTIS GRUODŽIUI

Ryškiai spindi Ožiaragio žvaigždės,
O šalia - mėnulis ant vinies,
Dar vieni ištirpo, baigės,
Vėl palikę brandą, išminties.

Dyla metai, kaip delčia sunyksta,
Gruodis baigė ilginęs naktis.
Te kurčia lemtis paklysta,
O pusnynais lai atbris viltis!

Te atneš Naujuosius Ožiaragis
Su sėkme,su lūkesčiais, dalia,
Su sočiais, skaniais pyragais
Ir darbų, vėl būsimų, eile.

Kas praėjo, atminty paliko,
O žiema balta skara užklos.
Naktį šią žvaigždelės krito,
O rytoj - vėl viskas nuo pradžios...

KALĖDOS

Ryškios girliandos languos suspindo,
Sklaidosi eglių kvapai.
Naujo laukimas veidus užtvindė,
Girdis, kaip skamba varpai.

Šventos Kalėdos rogėm atskriejo,
Renka prie stalo visus.
Nuoskaudas, pyktį paleidę vėjais,
Rodom geriausius jausmus.

Prie Kūčių stalo Angelas Baltas
Laimins visus iš eilės,
O kūdikėlis, gimęs nekaltas,
Gėrį į širdis įlies...                 

ATSISVEIKINANT

   
Šuoliais nulėkė metai,
Greit duris uždarys.
Gal dar žvilgters per petį ,
Ir... ,,Sudie!"- pasakys.

Žengs per slenkstį Kalėdos,
Kiek džiaugsmų dovanos,
Eglės šventiškai rėdos,
Pasiklystam jausmuos...

Kas arti - apkabinkim,
Palinkėkim kloties,
Gerumu apdalinkim
Ir suteikim vilties.

Sugebėkim atleisti
Ir pamiršti skriaudas,
Juk taip lengva nuteisti,
O gal mūsų klaida?

Štai ir vėl metai baigias,
O ant slenksčio Nauji.
Te Kalėdinės snaigės
Tirps ramybe širdy!

PO ŽVAIGŽDŽIŲ LIETUM

          (daina)
Įsitaisė mėnulis virš stogo,
Įsilijo auksinis  lietus.
Ši naktis - tarsi žydintis sodas,
Rodos, niekad gražesnės nebus.

Aš tikiu, kad ir tau nesimiega,
Iš žvaigždžių mano vardą renki,
Juk bemat atskubėtum per sniegą,
Bet toli, per toli tu esi.

Apkabintum, kaip tu tik temoki,
Pakartotum, kokia tau brangi.
Nuskambėtų aidais tavo juokas,
Būtų lengva ir gera širdy.

Kai sugrįši namo išsiilgęs,
Tavo lūpom aistra išsilies,
Bučiniai mano sielą sušildys,
Net mėnulis pavydu varvės!  

P.ŠIRVĮ PRISIMENANT

Apkabinęs lietuvišką beržą

Ir prigludęs prie balto liemens,

Tu jutai jo energiją veržlią

Ir tikėjais - liūdnumą išsems.

Kai į tolius daireisi pro langą,

Kur bangavo melsvieji linai,

Tu regėjai nuskendusį dangų

Bet atrodė, ten žiūri JINAI!

Sidabru kada bąlo drobulės,

Tik atodūsis liejos gilus...

Kibiruos Tu nešei jai mėnulį

Ir svajojai, kad meilė nežus.

Viltys dužo, kaip taurės sudūžta,

Nors ir pilstei stiklinėm žvaigždes.

Savo liūdesio kupiną būtį

Suguldei į dainingas eiles.

Šnara Tavo lietuviškas beržas

Ir mėnulio versmė ta pati,

Ratais Grįžulo girgždinas gervės,

Tiktai pats amžinajam kely.....

KAIP VISADA

Išeina dar vieni
Pasenę, apšarmoję,
Pavargę ir liūdni,
Liesa ranka pamoję...
Išeiname ir mes
Į naują metų kelią,
Rikiuodami dienas
Į nežinios kraitelę.
Vėl dienos bėgs srove.
Laikai keis vienas kitą.
Palies mane, tave,-
Aukštai ten numatyta...
Ir vėl kaip visada-
Liūdėsime, mylėsim.
Ir vėl nauja raida-
Likimui ranką tiesim...
Mielieji, aš linkiu
Vien meilės į jūs širdis.
Sutikime sykiu-
Naujųjų žingsniai girdis!

VARPELIAI JAU GIRDIS

Jau girdis_ aidi šventiniai varpeliai.
Naujieji skuba. Jie visai arti.
Gamta rimčiausiam laukime, snieguolėm bąla.
Kitaip suskamba žodžiai ištarti.

Senieji baigias. Valandos...minutės...
Ar jie sėkmingi buvo, ar geri?
Ar dar viliesi, kad užtruktų bent truputį,
Kad tai juokiesi, tai ir vėl verki?

Gal jie žadėjo daug, bet neišpildė,
Lape dar liko baltas pakraštys?
Juk viskas priešaky, neimk į širdį,
Pamiršk, skaudu kas buvo praeity.

Jau girdis, skamba šventiniai varpeliai.
Šampano taurės sklidinos vilties.
Nesidairyk atgal, o ženk į naują kelią,
Naujaisiais žvaigždės tau linkės kloties!

ŽIEMOS PASAKA

Tik pažvelk,
Kokia žavi gamta!
Sniegas žemę
Kailiniais užklojo.
Skamba vėjo
Grojama nata.
Vakar naktį
Šerkšnas nemiegojo...
Vaizdas koks-
Tiktai ganyk akis!
Balta balta,
Lyg pūkus kedentų.
Girdis eglių
Šaltas kuždesys,
Regis, skuba
Į gražiausią šventę.
Tik pajusk,
Ant veido nusileis
Iš padangės
Atskraidinta snaigė
Ir bematant
Pasaka ateis-
Pasitik ją-
Tai žiemos išdaiga.

TIRPSTA METAI ŽVAKE...

Vėl baigiasi metai-
Sutirpo, lyg žvakė...
Gyvenimo ratuos
Sumišę, nustebę,

Mes svarstom, kas buvę,
Ką gera padarėm?
Kur buvom suklupę,
Ką gyrėm, ką barėm?

Ir mąstom į priekį,
Viltis vėl brandinam,
Kad laimę pasieksim-
Svajonę auginam.

Vėl baigiasi metai.
Ateina Kalėdos.
Gyvenimo datos
Nauju rūbu rėdos...

NYKSTANT KALENDORIUI

Ir vėl sutirpo metai,
Kaip tirpsta ledo lytys.
Ant sienos kalendorius
Toks liūdnas, toks sulysęs...

Sujudęs gruodis gėris,
Ir laikrodis nustebęs-
Aplink girliandos žėri
Ir plaikstos ryškios žvakės.

Vėl naujas džiaugsmo rūmas
Atvers duris į širdis,
Gims meilė ir gerumas,-
Nauji ant slenksčio girdis!

Tad leiskit man šįvakar
Vėl su Jumis pabūti,
Kol plaikstos, tirpsta žvakės,
Kol lieka tik minutės...!

TYLA SPEIGE

Glostau, išglostau vakaro tylą,
Žvilgsniai paklysta, bet mintys šyla.
Gurgžda po kojom mindomas sniegas,
Ant nuogų medžių šerkšnas užmiega.
Stingdantis speigas pėdsakus barsto.
Žiema padykus, tvoromis karstos.
Noksta mėnulis, kyla virš kraigo,
Žemę apžiūri, delne palaiko.
Gula šešėliai tiesiog po kojom,
Speigas viliokas skruostus bučiuoja!
Mintys į širdį. Tylą paliečia.
Gurgždantys žingsniai skubėti kviečia!

PASAULIS LAUKIA KALĖDŲ

Tik pažvelk,- žemė nuotakos rūbais,
Spindi veidas sidabro žvaigždėm.
Vėjas pametė žadą - nestūgaus.
Šaltis langus išpaišė gėlėm.

Pažiūrėk,- stūkso medžiai aptingę,
Užsikloję pūkų patalais.
Rodos, tuo, kas aplinkui - laimingi,
Patikėję žiemos plepalais.

O pasaulis jau laukia Kalėdų,
Su stebuklais naujais, su sėkme
Ir viltim, kad pradings visos bėdos,
Džiaugsmas liesis kasdieniam bėgsme.

Ir dangus - rūpestingas ir savas,
Stebi žemę žiūronais erdvės.
Plaukia metų laivai - baltos salos,
Tuoj Kalėdų varpeliai skambės!

ŽODŽIAI VAKARUI IR VĖJUI

    
Saują snaigių pasigavęs vėjas
Nunešė pirmyn baltuojančia alėja
Ir, suvystęs audeklan plonytin,
Nutarė į lopšį patupdyti.

O užklojęs gruodžio šerkšno gijom,
Išlėkė į toliuos dunksantį eglyną.
Liko prieblandoj tik gūsio aidas,
Akys Tavo ir įraudęs veidas.

Kaminai, plačiai atsilapoję,
Ryja sniego miltus ir ...pypkiuoja.
Mirksi lempos uždegtų žibintų,
Virpantys šešėliai tyliai žemėn krinta.

Vaikštinėjam apšviesta alėja.
Vakaras kamienus medžių glamonėja...
Grįžta vėjas, lyg džiaugsmų pervertas,
Neša vaišių- šaldytą desertą!..