(daina)
Įsitaisė mėnulis virš stogo,
Įsilijo auksinis lietus.
Ši naktis - tarsi žydintis sodas,
Rodos, niekad gražesnės nebus.
Aš tikiu, kad ir tau nesimiega,
Iš žvaigždžių mano vardą renki,
Juk bemat atskubėtum per sniegą,
Bet toli, per toli tu esi.
Apkabintum, kaip tu tik temoki,
Pakartotum, kokia tau brangi.
Nuskambėtų aidais tavo juokas,
Būtų lengva ir gera širdy.
Kai sugrįši namo išsiilgęs,
Tavo lūpom aistra išsilies,
Bučiniai mano sielą sušildys,
Net mėnulis pavydu varvės!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.