Nutolo žingsniai vakaro kely,
Nutilo aidas juos lydėjęs,
Tik laikrodis tik...tak... pirmyn,
Vis skuba. Lyg įsimylėjęs.
O mes susėdam. Spragsi židinys.
Bet tu, matau, visai be ūpo.
Ir mintimis kažkur toli,
Į kitą pusę žvilgsniai sukas...
Toks netikrumas dvelkia iš akių,
Nubrėžia brūkšnį kreivą, juodą.
Gal visa tai trumpam? Tikiu.
Ir priglundu prie tavo skruosto.
Nutolo žingsniai sutemų kely,
Dangus paklojo aukso skarą,
O mes įstrigom praeity,
Lyg seną skrynią atidarę...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.