Kai pražysiu alyvom baltom
Prie senuko akmens šalia tako,
Tu ateik ir sustok po šakom,
Atsigerti svaigiausio jų kvapo.
Ir kai saulė į ežerą bris,
Guls po kojom ištįsę šešėliai,
Paklausyk, ką kuždės tau širdis,
Prisimink, kuo kadaise tikėjai.
Praeitis, juk žinai, nebegrįš,-
Su slaptažodžiu liko už durų.
Tiktai laikrodžiai tiksi nakty
Ir graudingai į dabartį žiūri...
Kai pražysiu alyvom baltom,
Atsigerk to svaigaus aromato,
Prisiliesk savo lūpom drėgnom
Ir pajusk tai, ko akys nemato.....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.