Autorė

Autorė
Aldona Valikonytė-Astrauskiene

2017 m. gegužės 13 d., šeštadienis

VAKARO RAMYBĖ

 
Ramybė. Tyla ir ramybė.
Tik bitė žiede užsibuvus,
Tik lašas rasos žaroj žiba,
Į tolumas vieškelis žiūri.

Ramybė, lyg naktį trumpiausią,
Likimą kai glostyti noris
Ir žiedą paparčio priglausti,
Įvertint jo galią ir grožį.

Ramybė... Ir prisiminimai
Pabyra smiltelėm po kojų.
Švelnus aromatas jazminų
Vardus iš laiškų atkartoja.

Ramybė. Tyla ir ramybė
Užpildo vakarį peizažą,
O perlai rasų žaroj žiba
Ir dosniai dalina kaip grąžą...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.