Ir poškės spalvingiausi saliutai,
Išlydėsim senus pro vartus
Ir užversim. Tarsi jų nebūta...
Kai tik laikas sekundei sustos,
Artimi pasijusim, kaip niekad,
Kupini ir vilčių, ir aistros,
Ištirpinsime blogį lyg sniegą.
Kiek stebuklų dangus dovanos!.
Tą nepaprastą naktį taip būna.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Vėl pradėsim tarsi nuo pradžios,
Palypėję į metų viršūnę...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.