Neklausia, to norim ar ne,
Likimo keliu nužymėtu
Klajodami einam žeme.
Akimirkai kartais sustojam
Ir keliam į dangų akis.
Nauja viltimi sualsuojam:
Gal Angelas ims ir atskris?
Jam pažadam duoti, ne imti,
Net keistis su metų kaita,
Į užmarštį skausmą gramzdinti,
Kad liktų lengvesnė našta.
Klajojam takais sudėtingais,
Nežinom likimas kur svies.
Ir ieškom į ką atsiremti,
Ir trokštame draugo peties.
Gyvenimas blaško ir mėto,
Lyg jūra audringa laivus,
Likimo keliais nužymėtais,
Tikėkim,parves į namus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.