Sninga...
Veidus drėgme masažuoja.
Budi senas žibintas,
Akį pakreipęs
Siūbuoja.
Slenka pro jį praeiviai-
Išeina, o gal sugrįžta?
Tiesiasi pėdsakų kreivės,
Niekas nė kiek
Nesišypso.
Krinta didelės snaigės...
Aš neturiu kur skubėti.
Su dideliu nerimu baigės,
Tai, ko nenoriu minėti.
Ieškau pėdsakų Tavo,-
Jie čia kažkur
Pasimetę...
Mintys - ties veido ovalu,
O žvilgsnis-
Klaustukų fazėj.
Skuba vakaras.
Sninga...
Širdį pjausto lyg šukės.
Vėl vieniša,
Nelaiminga,
Žodžių paguodai pritrūkus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.