A
k, tos svajonės! Brendo, žydėjo,
Laimė žygiavo greta.
Puošė palangę balta orchidėja,
Man dovanų atnešta.
Džiugino akį, virpino širdį
Šiltas tyrumas žiedų,
Rodės, kad žino, mato ir girdi,
Kuo gyvenu, kuo degu.
Dienos upeliais plaukė, vilnijo.
Nešė mane jų srovė...
-----------------------------
Sudegė tiltai,po kojom žarijos,
Nieko neliko. Kodėl???
Liūdesio kuprą laikas uždėjo.
Aštrios skeveldros lemties.
Viltį dar saugo balta orchidėja,
Bent, kol žiedai nubyrės...
Visko tiek daug man dar norisi:
Na, ir kas, kad ruduo ratą suka,
Jaunystę menančiai moteriai
Netrukdo voratinklių rūkas.
Dar norisi lėkt, kur nelaukia,
Ar stovėt lietuje iki ryto,
Paslėpusi veidą po kauke,
Mintis, tarsi smėlį, žarstyti...
Na, ir kas, kad ruduo sukinėjas,
Nes pavasaris sieloje šypsos.
Gegužiui baltai sužydėjus,
Net žvaigždės danguj kitaip žybsi.
Dar noris jaunystės miražų
Ir palaimos artumą matuoti.
Į ritmą dienų atsigręžus,
Kasdien švęsti užgaidų puotą...
