Na, ir kas, kad ruduo ratą suka,
Jaunystę menančiai moteriai
Netrukdo voratinklių rūkas.
Dar norisi lėkt, kur nelaukia,
Ar stovėt lietuje iki ryto,
Paslėpusi veidą po kauke,
Mintis, tarsi smėlį, žarstyti...
Na, ir kas, kad ruduo sukinėjas,
Nes pavasaris sieloje šypsos.
Gegužiui baltai sužydėjus,
Net žvaigždės danguj kitaip žybsi.
Dar noris jaunystės miražų
Ir palaimos artumą matuoti.
Į ritmą dienų atsigręžus,
Kasdien švęsti užgaidų puotą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.