Laimė žygiavo greta.
Puošė palangę balta orchidėja,
Man dovanų atnešta.
Džiugino akį, virpino širdį
Šiltas tyrumas žiedų,
Rodės, kad žino, mato ir girdi,
Kuo gyvenu, kuo degu.
Dienos upeliais plaukė, vilnijo.
Nešė mane jų srovė...
-----------------------------
Sudegė tiltai,po kojom žarijos,
Nieko neliko. Kodėl???
Liūdesio kuprą laikas uždėjo.
Aštrios skeveldros lemties.
Viltį dar saugo balta orchidėja,
Bent, kol žiedai nubyrės...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.