Ilgesys susirenčia namus.
Nepabėgsi, žmogau, nuo likimo,
Susitaikyk. Ir liksi ramus.
Laimės valandos rudeniu baigės,
Bet pabūk su manim, pasvajok.
Blaškos vėtrungė,staipos apsvaigus,
Vėjas derina fleitą. Užgros.
Pamažu tolsta rudenio žingsniai.
Tik ar ilgesį jie išsineš?
O delne drėgnas lapas sustingsta...
Ir kodėl nepalaukė manęs?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.