DAŽNIAU ATEIK

O tu dažniau užsuk į mano kiemą,
Kur bąla sodas nuo gausos žiedų.
Liaunutę šaką į rankas paėmus,
Gal pasakysi: ,,mielas, nuostabu!   ,,

Sugausiu tavo klaidžiojantį žvilgsnį,
Paklysiu savo paslapčių vilny,
Bandydamas surasti svarbią dingstį,
Pirmiau paklausiu: ,,kaip tu gyveni?,,

Neklausdama ateik į baltą sodą,
Kur groja medžiai bičių dūzgimu.
Priglauski galvą prie obels šakotos
Ir išsakyk jai savo troškimus.

Vien dėl tavęs globoju savo sodą,
Kad į svajonę žengtume kartu.
Pilnatvėj skleisis žmogiškumo godos,
Balti žiedeliai leisis ant takų.

Tik tu dažniau užsuk į mano sodą,-
Aš tau eilėm prabilsiu iš širdies...
Nors eilės tos gal prastos pasirodys,
Bet sodui žydint, negaliu tylėt!

LAIŠKAS DRAUGEI

Sveika, mieloji drauge,
Tai kaip begyveni,
Kartu lyg sesės augom,-
Ar dar mane meni?
Tiek laiko nesimatėm!
Ėmei ir pradingai...
O laikas lekia ratais,-
Gal jau kiti draugai?
Dažnai žvelgiu į langus
Laiškelių laukdama,
Prisiminimai brangūs,
O jau ir vėl žiema...
Rašyk, surask minutę,
Nedink be priežasties,
Juk neužgriuvo liūtys?
Aš laukiu, patikėk!

APGLĖBK

Apglėbk mane, kai niekas nepriglaudžia,
Kai pasakyti žodžiai be prasmės,
Apglėbk, kai ašaros, kaip niekad, graudžios...
Ir kai žinau, kad laikas nepadės.

Priglausk tvirčiau, kad vienumos nejusčiau,
Kad nepaklysčiau verpete srovės,
Priglausk,kai kasdienybės žingsniai rūstūs,
Nes paskutinės viltys subyrės.

Pabūk šalia, kai sieloje griuvėsiai,
O širdyje prigęso žiburys,
Pabūk arti, kai skausmas taką tiesia,-
Gal jausmų slenksčio peržengti nedrįs?

Surask duris, kurios į laimę verias,
Kur uždaryti nežinios langai,
Malda tu palydėk į šviesų kelią,
Pridenk pečius, kaip kažkada dengei...

GYVENIMAS YRA GRAŽUS

Iš rytmečio grožio svajonę supink,

Sklaidyk užsitęsusią tylą,

Po rasą pavaikščioti verta. Atmink:

Spalvoti žolynai prabyla...

Sustojus po vyšniom, kvapų atsigerk,

Ištiesk ranką skrendančiam paukščiui.

Prieš negandą, skausmą stipriau užsimerk,

Kad kiltų į tolį ar aukštį.

Į posmus saulėlydžio žarą įkelk,

Gandrų kleketavimo kalbą,

Ant stalo ramunių puokštelę pamerk:

Pajusi pavasario svarbą.

Labiausiai, tai meilės visiems palinkėk,

Kad būtų laimingas kiekvienas.

Gyvenimu džiaukis, su vėjais plazdėk,

Lai blogį paslėps mėnesienos...