Kai pasakyti žodžiai be prasmės,
Apglėbk, kai ašaros, kaip niekad, graudžios...
Ir kai žinau, kad laikas nepadės.
Priglausk tvirčiau, kad vienumos nejusčiau,
Kad nepaklysčiau verpete srovės,
Priglausk,kai kasdienybės žingsniai rūstūs,
Nes paskutinės viltys subyrės.
Pabūk šalia, kai sieloje griuvėsiai,
O širdyje prigęso žiburys,
Pabūk arti, kai skausmas taką tiesia,-
Gal jausmų slenksčio peržengti nedrįs?
Surask duris, kurios į laimę verias,
Kur uždaryti nežinios langai,
Malda tu palydėk į šviesų kelią,
Pridenk pečius, kaip kažkada dengei...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.