Toks jau gyvenimas. Kiek visko būna...
Išdeklaruoti visą jį turim:
Kiek jau metelių esi sulaukęs,
Ar savi dantys, ar savas plaukas,
Ar nesisavinam, kas nepriklauso
Ir kokio dydžio banką sutaupėm?
Kiek tvarte paršų, karvių, vištelių,
Kiek spintoj kabo kelnių,suknelių?
Reikia nurodyti, koks lėkštės dydis.
Turi aiškiausiai viskas matytis!
Toks tas gyvenimas. Visko gi būna...
Išdeklaruoti ir širdį turim.
Ir privatumą, ir proto ribą.....
Kodėl ant piršto žiedelis žiba?
---------------------------------------
Šiai dienai esame normom ryboti,
Viską privalome IŠDEKLARUOTI!
Senieji baigėsi. Suskubti metas
Sudėt visus taškus ant ,,i".
Priešakyje nauji verpetai,
Darbų ir rūpesčių pilni.
Kažkas pasikeitė. Tik ar į gera?
Gal suklydimų nebebus?
Nebesėdėk ilgiau už stalo,
Aptardamas, kas nesvarbu.
Ir likę valgiai jau seniai atšalo,
Pats laikas užgesint žvakes.
Kalboms be tikslo nebus galo,
Tai kam naktis bemieges tęst?
Nutilo šventės. Taurės ištuštėjo,
O sausis skubina judėt.
Jeigu senaisiais ko nespėjai,
Skubėk taškus ant ,,i" sudėt!
Jau greit naktis. Išplauks mėnulio diskas,
Pažvelgs pro langus ir...sargybon stos.
Dangaus erdvėj žvakelių jūra tviska,-
Žavias akimirkas padovanos.
Dienos be vakaro, žinia, nebūna.
Ir vakaro nebūna be nakties.
Bet kas naktis, jeigu esi klajūnė,
Mažytis taškas žemės didelės!
Kokia tyla...Girdžiu tik širdį plakant.
Naktis gilėja. Gaubia paslaptis...
Matau, gražiai ryškėja Paukščių Takas,
Versmėj dangaus pakimba pilnatis.
Ir aš einu. Po manimi - nors tvanas!
Vidurnakčius žvaigždynuos skandinu.
Žavėtis naktimi - tai irgi menas,
To gaisro net skausme negesinu.
Kloja medžių šakas tyliai krintantis sniegas.
Po storais kailiniais parkui pūkinis miegas.
Baltuose pataluos įsisupus Mažupė.
O ramybė kokia...Snaigės supasi... supas...
Dvaro rūmai čia pat. Savą paslaptį saugo.
Šalia jo kiek kartų gimė, brendo, išaugo.
Kiek legendų, sakmių, nutikimų išgirsta,
Sako, net ąžuolai kartais ima - pravirksta...
Kai po parką braidau, snaigės pakelia ūpą.
Galvoje kiek minčių, kiek galvosūkių sukas!
Ir tarp medžių baltų, tarsi kino reklamoj,
Aš vaizduotėj regiu žavią rūmų šių damą,
O už durų, langų - kasdienybę turtingą,
Kur gėrimų,azarto ar aukso nestinga...
---------------------------------------------------
Visa tai - praeitis, bet sklaidau ją lyg knygą.
Nors...geriau netrukdyt,- parkas žiemai užmigo...
Naktis palangėj guolį ruošia
Ir sau niūniuoja lopšines.
Su vakaru žaismingai lošė,
Viliojo: Būsiu Tavo aš!
Mėnulis stebi ją nuo stogo
Ir gainioja danguj žvaigždes.
Žinia, kad šitaip nepatogu,
O jis tik šypsos, kas jam, kas..
Jau minga kaimas. Tik šešėliai
Dar ramsto sienas iš kairės.
Miške, pailsęs, snaudžia vėjas.
Parlėks ryte, kai tik šviesės.
Gi po langais tik pusnys sniego
Ir šaltis, stingdantis viltis...
Naktis užmigs. Lyg niekur nieko.
Sapnai jau laukia. Ir rimtis...
