Jau greit naktis. Išplauks mėnulio diskas,
Pažvelgs pro langus ir...sargybon stos.
Dangaus erdvėj žvakelių jūra tviska,-
Žavias akimirkas padovanos.
Dienos be vakaro, žinia, nebūna.
Ir vakaro nebūna be nakties.
Bet kas naktis, jeigu esi klajūnė,
Mažytis taškas žemės didelės!
Kokia tyla...Girdžiu tik širdį plakant.
Naktis gilėja. Gaubia paslaptis...
Matau, gražiai ryškėja Paukščių Takas,
Versmėj dangaus pakimba pilnatis.
Ir aš einu. Po manimi - nors tvanas!
Vidurnakčius žvaigždynuos skandinu.
Žavėtis naktimi - tai irgi menas,
To gaisro net skausme negesinu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.