Naktis palangėj guolį ruošia
Ir sau niūniuoja lopšines.
Su vakaru žaismingai lošė,
Viliojo: Būsiu Tavo aš!
Mėnulis stebi ją nuo stogo
Ir gainioja danguj žvaigždes.
Žinia, kad šitaip nepatogu,
O jis tik šypsos, kas jam, kas..
Jau minga kaimas. Tik šešėliai
Dar ramsto sienas iš kairės.
Miške, pailsęs, snaudžia vėjas.
Parlėks ryte, kai tik šviesės.
Gi po langais tik pusnys sniego
Ir šaltis, stingdantis viltis...
Naktis užmigs. Lyg niekur nieko.
Sapnai jau laukia. Ir rimtis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.