Mane pažadina iš miego
Kavos pasklidęs aromatas.
Tai kas, kad už langų tik sniegas,
Juk prieš mane dvi žydros akys!
Švelnus delnų prisilietimas
Ir bučinys gaivus į skruostą.
Kaip miela - visa tai be grimo,-
Taip paslaptingai sielą glosto!
Gurkšnoju kavą juodą, kvapnią.
Tai kas, kad už langų tik sniegas.
Sušildo, pasimiršta sapnas
Ir džiaugsmo ašara nurieda!..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.