Žydi alyvos. Švelniai baltai.
Aromatas svaigus.
Tu stovi nuleidus akis nekaltai,
Nejau ko baugu?
Naršo vėjelis, glosto šakas,
Penkialapius skaičiuos.
Ir kužda žiedeliams tas šelmis kažką...
Iš kur tiek drąsos???
Žydi alyvos, gula širdin
Tas trapumas jausmų...
Tu stovi ir lauki. Kalbu. Ar girdi?
Nereikia skausmų!
Kvepia alyvos. Perlų rasa.
Šitiek grožio šalia!
Paklaidžiok pamiršusi viską, basa,
Liūdėt nevalia!
Baltos alyvos. Laimė žieduos...
Ranką dėk prie širdies.
Klausykis, lakštingalos Tau užgiedos,
Neliks nevilties...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.