KARTAIS REIKIA TIEK NEDAUG

 

Kartais reikia tiek nedaug,

Kad išauštų giedras rytas

Ir kad šypsena žmogaus

Blogą nuotaiką sklaidytų,

 

Kad pajustum, jog tyla

Kalba dar aiškiau, nei žodžiai

Ir kad ašara tyra

Sielą atvirai parodo.

 

Kartais reikia tiek nedaug,

Kad nutvertum laimės paukštį,

Tiktai patarimo sau:

Žvelgt po kojom ir į aukštį!

 

Kad širdy šilti jausmai

Išsiskleistų rožės žiedu.

Kartais reikia tiek mažai,-

Jie nematomi atrieda!