Metai
eina. Vis tolsta ir tolsta..
Keliaujam
likimo keliais.
Rikiuojasi
dienos lyg posmai-
Ir
snigs, ir žiedais išsiskleis.
Tiktai
brydės gilėja, platėja
Ir
liks atminimais širdy,
Bus
sieloje džiaugsmo alėjų,
Bus,
ašara skausmo karti.
Laimės
ieškome. Tikim dar meile.
Svajonės..troškimai..
viltis..
O
metai rikiuojas į eilę,
Nutolsta.
Ir žinom – negrįš..
Metai
eina. Tik tolsta ir tolsta.
Sidabras
subyra plaukuos.
Laivais
juos išlydim iš uosto
Ir
tikimės naujo. Kažko...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.