Argi
dar nematai,
Kad
mane savo meile pažadinai,
Kad
artėja krantai,
Ateinu
per briaunotus akmenis.
Argi
nesupratai,
Kad
pasikeitė buvęs gyvenimas ,
Kad
kiti apmatai
Ir
kitoks upelio sruvenimas?
Tik
priglausk, būk šalia,
Kartu pasitikim saulėlydžius.
Meilės
tokia galia,
Niekada
jausmų nesigėdykim.
O
nuspėt nesunku,
Kad
kaskart mane žvilgsniais degini.
Lyg
gėles juos renku.
Būk
šalia, juk meilė – tai magija..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.