Gyvenimo vėjai mus blaško,
Lyg smiltis takais
Ir neša iš taško į tašką
Likimo delnais.
Į atkarpas laiką dalija:
Čia buvo, ten _ bus...
Nebūna kelių sidabrinių ,
Teks laužti ledus.
Vienatvėj panirę į tylą,
Rikiuojam mintis.
Iliuzijų jūron įbridę,
Sutinkam kliūtis.
Vis blaško gyvenimo vėjai,
Sūpuoja jausmais,
O mes, tų dienų pažymėti
Likimo ženklais...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.