Per naktį vėjai gros suktinį
Ir sumaištį kels ąžuoluos.
Padangės debesys švininiai,-
Balta skara takus užklos.
Pridengs pusnynais žemės miegą
Ir aidą rudenio dainos,
Užties laukus pūkų sermėga
Ir aršiai kaminuos kvatos.
Žinia, vel neramiai miegosis,
Šaltumas veršis į sapnus,
Už lango vyšnia gailiai guosis,
Prašys įleisti į namus.
Bet reik tikėtis, greit pro šalį
Praūžaus vėjai keturi,
Tik lėkdami nuskriausti gali
Liepaitę lauko vidury...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.