Na, prieik, apkabink, pasakyk, kad brangi,-
Meilės niekad nebūna per daug.
Nesvarbu, kokiais žvilgsniais ar žodžiais rengi,
Maloniausia yra jų sulaukt!
Traukiniais išdundėjo jaunystės džiaugsmai,
O į plaukus jau byra šarma.
Mes kartu, o užuovėja - mūsų namai,
Kuriuose pagarba ir darna.
Na, ir kas, kad tiek metų drauge vis, drauge,-
Amžius meilei neturi ribų.
Ji lydėjo keliais ir džiaugsmuos, ir varge,
Nestatydama ženklo TABU!
Na, prieik, apkabink, pakartok, kad brangi.
Meilės niekad nebūna per daug.
Šiltais žvilgsniais mane iki šiolei dengi.
O kad šitaip ir šimto sulaukt!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.