Labai keistokai ir nedrąsiai
Aš savo Angelą radau.
Jis ant sparnų švelnumą nešė.
Sustok!-šaukiu,-neskrisk toliau!
Gerumo laiptais aš prieisiu
Su duonos rieke ant lėkštės,
Mintis aukštyn klajot išleisiu,
Tik leisk sparnus man palytėt.
Leisk apžiūrėt, o prisilietus,
Į gėrį blogį keisiu aš.
Tikėjimo stygas nutiesiu,
Tiktai nebepalik manęs!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.