Kai už lango rugsėjis
Ir dienos lyg siūlas trumpėja,
Liūdesys susirango kamputy,
Vaizduote pilka patikėjęs.
Vėjai šoka suktinį.
Ir naktį kažko nesimiega.
Tik saulėti rytai nuramina,
Suradus dar žydintį žiedą.
Ima miglos tirštėti
Ir lietūs dažniau pakrapnoja.
Tas rugsėjis žavus, tik begėdis-
Dažnai debesim užsikloja.
Kai už lango rugsėjis,
Krūtinėj dažnokai sudilgsi,
Bet slepi rimto jaudulio būtį,-
Supranti,- jo ir vėl pasiilgsi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.