Na, kodėl pro mane,
Lyg pro akmenį,
Tu šešėliu vogčiom praslinkai,
Vis dangsteisi plaukais
Savo veidą,-
Ar pažvelgt į akis man bijai?
Nesijaudink, tavęs netrukdysiu,
Su rugsėju nutolo jausmai.
Apie buvusią trumpą draugystę
Gal primins tik atklydę sapnai.
Kažkada pasibeldęs į širdį,
Tu pasėjai daigelį vilties,
Tik tuos pažadus
Nupūtė vėjai...
Ne, neverksiu,-
Linkiu tau kloties!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.