Vėl ilgesys į širdį įsibrovė-
Viena pro langą tolumon žvelgiu.
Diena, matau, nubėga toliais,
Laukuos saulėlydžio kasas regiu.
Upelio juostoj braidžioja šešėliai.
Berybės mintys laksto jo krantais.
Labai tylu- nuščiuvo vėjas.
Iš ten, kur pušys, padvelkė sakais.
Ten, vakaruos, dangus gražiai nuraudo
Ir skuba jis į poilsį nakties.
Rūkai virš upės tinklą audžia,
Vėsia skraiste gal ilgesį užlies..?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.