Seniai nužydėjo mano eilėraščių pievos,
Rugsėjis atėjo ir rengias geltoniu
Rudenį skelbiančios dienos.
Šalna užkabino dar žydinčių astrų raudonį.
Šermukšnis nokina
Savų uogų spalvą ir skonį.
Šakas sunkiai laiko nuo svorio kuproti sodai.
Padangė palaikė gainioja debesis,
Lietaus tuoj papils, atrodo.
Vanduo šuliniuose glaudžia įkritusį lapą.
Naktim susapnuosi
Vasaros buvusį kvapą...
Seniai nužydėjo mano eilėraščių pievos,
Visi žodžiai viešėję, su paukščiais išskrido
Į rudeniu drumzlinas dienas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.