SU RUGSĖJU!

Gervių klyksmas girdisi padangėj,
Rudenėlis vystosi tinklais,
Vėl kardeliai žvilgčioja į langus
Ir girdėt varpelio skambesiai.

Su rugsėju, su  naujom svajonėm,
Lai skambutis vėl kas rytą kvies!
Leiskite, pasveikinti JUS noriu,
Palinkėti tik geros kloties!

Tegu būna našūs mokslo metai,
Su pačiais geriausiais pažymiais,
Te kartėlio niekad nesimato,
Naujos žinios  ves šviesiais keliais!

SKUBĖJAU

Gyventi skubėjau...skubėjau...
Mąstau: juk per greit!?
Ant rudenio laiptų sustojau,-
Atgal nepareit.

Gyvenimas vėtė ir mėtė,
Lašėjau vašku.
Ant laiko, punktyrais žymėto,
Paliko taškų...

O durys pirmyn skuba vertis,-
Tuoj vėjai įlėks.
Bandau kuo tvirčiau įsitverti.
Kažin, ar padės?..

Skubėjau, skubėjau gyventi,-
Širdis - ne akmuo.
Norėjosi degt, ne rusenti!
O šit - ir ruduo.....

IEŠKOJAU TAVĘS

IEŠKOJAU TAVĘS



http://youtu.be/zZUXpkPDPOc   (MANO EILES)

RAŠYKIM LAIŠKUS

 RAŠYKIM LAIŠKUS



http://youtu.be/waBse_6UIGA    (MANO EILES)

BALTA PŪGA

BALTA PŪGA



http://youtu.be/6zdG64ldt_Q    (MANO EILES)

GYVENIMO KNYGA

GYVENIMO KNYGA



 http://youtu.be/DbRzq1sDJfI       (MANO EILES)

SKAMBANT ŽIEMOS SERENADAI

SKAMBANT ŽIEMOS SERENADAI


http://youtu.be/nooZHtUCC8Q     (MANO EILES)

TAU LAIŠKUS RAŠAU

TAU LAIŠKUS RAŠAU


http://youtu.be/7wAnnnlHEHM     (MANO EILES)

RUDENINIS PASIVAIKŠČIOJIMAS

RUDENINIS PASIVAIKŠČIOJIMAS


 http://youtu.be/5QTIsd0EGOk     (MANO EILES)

IEŠKOK IR RASI

IEŠKOK IR RASI


 http://youtu.be/PvMpo4ljuNc      (MANO EILES)

TU ATEIK VAKARE

TU ATEIK VAKARE


http://www.youtube.com/watch?v=kn71qEXByIM&amp... (MANO EILES)

TIKIU

TIKIU


http://youtu.be/E2PDvWTVMw8     (MANO EILES)

NESAKYKI MAN...

NESAKYKI MAN


http://youtu.be/i2RAKtRECR    (MANO EILES)

NAKTYJE

NAKTYJE


http://youtu.be/-yvZ38ZtG2s     (MANO EILES)

PRIE LANGO

PRIE LANGO


http://youtu.be/wk7MeI7D-EY           (MANO ŽODŽIAI)

GERVĖS IŠNEŠĖ VASARĄ

Girdėjau - vasara raudojo,-
Ją gervės nešė ant sparnų.
Liūdnai jurgino žiedu mojo,
Kol dingo tolyje dausų.

Mačiau - jai ašaros riedėjo
Ir krito žemėn ant takų.
Paguosdamas lydėjo vėjas,
Žadėjo likti jai draugu.

O gervės rūpestingai skrido,
Girgždėjo trikampis pirmyn...
Po kojom vario lapai krito,
Ruduo atsėlino širdin.....

ABEJONIŲ NEREIKIA

Dienos laša svajonėm
Ir pranyksta skliautuos.
Kam gi tos abejonės,
Kai likimai delnuos?

Kam gi žodžiai ir naktys
Su lakštučių balsais,
Juk gebėjom uždegti
Meilės laužą jausmais.

Pavydėjo mėnulis 
Bučinių ir aistros,
Bei žiedelio ramunės,
Plaukuose įsegtos.

Mūsų širdys paklydo-
Kelio grįžt nebebus.
Meilės žiedas sužydo,
Laimę siunčia dangus!

DOVANA SAU

Lėtai, patyliukais atėjo naktis,
Tyla pasibeldė į langą.
Tamsa atlapojo duris,
Mėnulį nuplukdė per dangų.

Šešėliai po kambarį slenka ratu,
Tarytum ieškodami vietos,
Kur slėpti krepšelį kerų
Ir vardą,žvaigždžių pakuždėtą.

Užmerkiu akis ir ramiausiai mąstau...
Tamsa lyg ranka apkabina.
Naktis...dovanoju ją sau!
Rakinsiu saugia širdies spyna!

ŽODŽIAI

Žodžiais sutinkam,
žodžiais palydime,
žodžiais netinkam,
žodžiais pavydime.

Žodžiais užjaučiam,
guodžiame, šildome,
žodžiais nuskriaudžiam,
viltį nutildome.

Žodžiais išsakom
sielvartą, nerimą,
tai,ko netekom
ir kuo gyvename.

Žodžiais juk mylim,
džiaugiamės, tariamės,
reikia - patylim,
būna- ir baramės.

Žodžiai, žodeliai,
šiltai pasakyti,
mums atveria kelią
ir saulė sųšvyti!

Žodžiai, tie žodžiai
mūsų gyvenime,
beriam juos godžiai,
o jie daug ką nulemia...

NEPALIKIM MOTINŲ VIENŲ

Nepalikim motinų vienų,
Kai diena trumpesnė ir už sprindį,
Kai naktų vienatvėj neramu,
Liūdnos akys ilgesiu suspindi.

Nepalikim motinų vienų,
Kai birželis laukuose šėlioja,
Kiek skausme ir sielvarte dienų,
Kai žiema piktai nusikvatoja.

Nepalikim motinų vienų-
Jei toli, joms laiškelius rašykim.
Gerą žodį siųskim dovanų,
Džiaugsmo valandom pasidalykim.

Nepalikim motinų vienų,
Ar gegužis žydi, ar rugsėjis,
Kai namai pilniausi šypsenų,
Mūsų mamos, rodos, atjaunėja.

Nepalikim niekad, niekada!
Mūsų joms kaip tyro oro reikia.
Gerumu globokim visada,
Juk nežinom, kiek dar turim laiko...

NESISLĖPKIM PO KAUKĖM

Gyvenam, slepiamės po kaukėm,
Nerodome tikrų veidų,
Dažnai supykstam, garsiai šaukiam,
Nors žinome, kad tai skaudu.

Gyvenimas dažnam nelengvas,
O išsiliejam ant kitų
Ir žiūrim į kaimynų langus,
Tarsi nuo to lengviau būtų.

Numeskim netikrumo kaukes-
Gyvenimas nusišypsos.
Užuojautos dažniau sulauksim
Ir nuoširdumas švies veiduos.

NUOSKAUDA

Skęsta taurėje buvus gėla.
Jokių žodžių daugiau nebelaukiu.
Daug mieliau šįkart žvakių tyla,-
Ji šešėliais po kambarį plauko...

O skaudėjo, skaudėjo labai,
Bet tikėjau, kad meilė išgydo.
Tik nuo šiol liksim mes svetimais.
Ir tuo viskas tvirtai pasakyta!

Ateity niekada niekada
Netikėsiu pavasarių burtais.
Per ilgai užsibuvo skriauda
Ir ramybė - lyg didelis turtas.

Gal vienatvei sukurtas esu,
Jeigu meilė skausmu apdalina,
Jeigu akys rauda debesų
Laiko nuoskaudas taurėj skandina?..

KUR?

 


Kur tos naktys, žvaigždėm nusagstytos,

Kur rytai su spalvotais sapnais?

Nemačiau, kaip nutolo jaunystė,

Nuplasnojo drugelių sparnais...



Vakarai kur svajonių ir juoko,

Su laužais ir dainom paupiuos,

Kai gyvenimas dar tiktai mokė,

Kad pradžia, kad dar viskas keliuos.



Karuselė kaip mat įsisuko

Ir pagavo viliokė banga.

Nešė pievom, miškais, net per rūką,

Kol atsitrenkė metų langan...



Lyg sustojo trumpai valandėlei,

Kad primintų, ko jau nebebus,

Kad ir naktys, ir dienos – lyg gėlės,

Nužydėjo, palikę kvapus...

KOL RUGPJŪTIS

Atsigersiu rugpjūčio tylos,
Kai nutils sidabriniai varpeliai,
Paklausysiu bežodės dainos,
Kol atolas galudaržy želia.

Išmatuosiu saulėtas vilnis,
Gerą žodį visiems pasakysiu,
Pasibelsiu į laimės duris
Ir basa vaivorykštę ganysiu.

Kol rugpjūtis, viržynai žali,
Pasivaikščiosiu miško kirtimais.
Upeliukas sraunus netoli-
Delnuose parnešiu jo ošimą...

Pasisupsiu mėnulio ragu,
Pasisemsiu nuspalvinto juoko,
Per žydėjimą astrų brendu,-
Mano norus rugpjūtis pranoko..

VASAROS GYVENIMAS

Pabudęs rytas
Žiedais jurginų žaidžia.
Rugpjūtis dieną mergina
Ir žvelgia į akis.
Gyvenimas tik vasarą 
Apsikabinęs.
Kažin, ką tokio
Šįkart pasakys?

Balsai neaiškūs
Per laukus atplaukia
Rugpjūtin švelniai ragina
Smuikuojantys žiogai.
Paukšteliai ulba medžiuose.
Širdis laiminga
Skambės varpeliais man
Ilgai, ilgai!

Be garso skraido
Balandžiai ir plaštakės,
Dangum nuplaukia debesys,
Aš - pievoje braidau.
Ieškosiu, kas neatrasta
Ir uždainuosiu.
Delnuos parnešiu saulę,
Te bus ji TAU!

RUDENĖJ NAKTY

Tamsiaakė naktis gūrinėja užmigusiom gatvėm,
Rodos, ieško kažko,o surasti visai nemėgina.
Pasakytum, gamtos tyloje išgyvena pilnatvę,
Tarsi būtų šalia, kas žodžius paslaptingus dalina...

Netylėki ir Tu! Tavo žodžių seniai negirdėjau,
Buvo meilės nedaug, bučinių ir vilčių, ir svajonių.
Pasakyk, juk ne viską nusinešė skriejantis vėjas,
Kad likimo kely nebeliktų niūrių abejonių.

Juodaakėj nakty sugrąžinkime meilę prie vartų,
O įeiti pati sugebės, jei tik Tu nedvejosi.
Apie tai vakarais vienumoj aš mąsčiau šimtus kartų...
Pažiūrėk, net delčia mums ryškesnė ir žvaigždės kitokios!

Pasakyk ką gražaus, lai išgirsta dangus ir beržynas,
Apkabink, pabučiuok- vėl sugrįšim į vasaros sodą!
Ten žiedai bus tik mums, širdys ilgesio, skausmo nežino,
Kur pasaulis net naktį spalvotas ir mielas atrodo!

IEŠKOK IR RASI

Kai bus skaudi vienatvė,
Manęs kai pasigęsi,
Išeik į plačią gatvę-
Ieškosi ir surasi.
Jei ne - pažvelk po kojom,
Kur akmenėliai guli,
Kad vaikščiojau, klajojau,
Apie mane paliūdys.
Pakelk akis į aukštį,
Kur žvitrios kregždės nardo,
Kiekvienas laisvas paukštis
Giedos Tau mano vardą.
Pažvelk į pievų plotus,
Į mišką ramų, žalią,
Į tolumas miglotas-
Nukreips Tave į kelią.
Jei dar vilties turėsi,
Ieškok, kai spindi rasos.
Arba ramiam pavėsy.
Ten atsakas Tau rasis:
Kai išsiskleis gėlynai,
Aš gėlele žydėsiu,
O naktimis žvaigždynuos
Manas akis regėsi...

PAIMSIU TAVO NERIMĄ

Ištiesk man ranką-
Aš paimsiu ilgesį
Ir tavo šaltą delną
Savame sušildysiu.
Ištark man žodį-
Aš surinksiu ašaras,
Kad slogios mintys blėstų,
Kaip lietuj ugniakuras.
Atverk man širdį-
Pasiimsiu nerimą,
Kad būtų lengvas kelias
Ateities gyvenimu.
Paliesk man skruostą-
Dovanosiu bučinį
Ir tavo liūdnos akys
Žvelgs kitaip į rudenį...

JŪREIVIŠKOS GODOS

Aš tavęs taip seniai nemačiau,
Tiktai nuotrauką švelniai paglostau.
Apkabinti norėčiau,  tačiau...
Reikia laukti, kol grįšiu į uostą.

Ilgesys slegia mano pečius,
Nepaleidžia nei dieną, nei naktį,
Ant bangų tau rašau laiškučius
Ir bijau, lyg stebuklo, netekti.

Tiktai klyksmas žuvėdrų skardus
Sugrąžina tikron realybėn,
O sapnuos vaikštinėju krantu,
Su tavim, mano laimės undine!

Tu tik lauk ir ateik pasitikt.
Grįšiu greit. Laivas jūrą jau skrodžia.
O kol kas - žvaigždele man spindėk,
Mano veidas danguj pasirodys...

TYLOJ

----------------------------
Išsimaudyt norėjai tyloj-
Išbridai tu į balzganą rūką.
Skendo saulė miškų tolumoj,
Snaudė smilgos, palaukėj sutūpę.
Klojos nakčiai išraudę skliautai,
Makiažą sau valė nuo skruostų,
Šakomis susikibę tvirtai
Ruošės poilsiui liepa ir uosis.
Kažkur toly suskambo daina,
Bet staiga susigėdus, nutrūko.
Brido kojas praust upėn diena
Ir į rūko tinklus susisupo...
Išsimaudyt norėjai tyloj,
Išbridai teturėdamas viltį.
Skendo saulė miškų tolumoj,
Žarose dar suspėjai sušilti.
Ir į tylą širdim panirai...
Ką svajojai,-kas žino, kas žino?
Bet viliuosi, kad buvo gerai,
Nes į lūpas vėl šypsnį grąžino.

RUOŠIAS RUGPJŪTIS Į KELIĄ

Prisiskynęs jurginų žiedų,
Ant peties užsimetęs dalgelę,
Dar apžvelgęs paukštelių lizdus,
Dairos liūdnas rugpjūtis į kelią.

O atrodė, negreit dar, negreit
Vėl reikėtų šienauti atolą.
Kas norėtų taip greitai išeit,
Kai matai medaus varvantį korį.

Dar saulutė linksmybių pilna,
O sode obuoliai tebenoksta,
Alpsta rožė,kvapų sklidina,
O saulėgražos aukštį pranoksta!

Su jurginų marga puokštele,
Dar laukus ir miškus apžiūrėjęs,
Pamojavęs šilkų skarele,
Eis rugpjūtis sutikti rugsėjo...

PAMIRŠTAS PAŽADAS

Tu tur būt pamiršai savo pažadą
Man rašyti, rašyti, rašyti!
Nušuoliavo ir žiemos, ir vasaros,
O laiškų iki šiol nematyti.

O buvai raktas mano gyvenimo,-
Rakinėjai vartus mano sielos.
Tejuntu šiandien laiko sruvenimą,
Dienos slenka vienodai ne mielos.

Kartais saulė pro debesį šypteli,
Lyg sakytų: nelauk, nesulauksi,
Nestovėk tu gyvenimo kryžkelėj,
Juk tiesa iškalbesnė už auksą!

RUGSĖJIS

Glaudžias žvaigždės rugsėjo naktim,-
Matomai, ir danguj rudenėja.
Aš prašau, tu pabūk su manim,
Dienos trumpos , o naktys ilgėja...

Kažko spurda, nerimsta širdis,
Lyg į voro ažūrą įkliuvus.
Spindi žvaigždės rugsėjo nakty,
Tik kitaip jau į jas akys žiūri.



Pried: Pasėdėkim be žodžiŲ.Tik akys
Tegu kalba, primindamos laiką,
Kai ilgais vakarais degė žvakės,
O mes buvom iš laimės apkvaitę...
Nekalbėk. Patylėkim, kas žino,
Gal rugsėjis užbrauks mano vardą,
O šios taurės raudonojo vyno
Skamba mums paskutinįjį kartą....?



Glaudžias žvaigždės viena prie kitos.
Pamažu gula lapas prie lapo.
Suplanuota dėsningai gamtos,
Nepakeisi jos skonio nei kvapo.

Dūksta vėjai ražienų laukuos.
Saulės šypsnis retai bepasiekia.
Dažnas rytas paskendęs rūkuos.
Rudens riekę rugsėjis atriekia...


Pried: Pasėdėkim......

DVIESE SU MĖNULIU

  
Mėnuo žvalgos pro snaudžiantį debesį,-
Jam tikriausiai smalsu.
Ir atrodo, kad nuoširdžiai stebisi,
Ko gi aš nemiegu?

Ką regiu langą tamsai pravėrusi,
Kai visi sapnuose,
Į giliausias mintis pasinėrusi,
Su gėle plaukuose?

Ir veidai be šešėlio ir nuoskaudų,
Su žvaigždėm akyse?
Neužmynė dar niekas ant nuospaudų,
Skraido laimės dvasia.

Žvalgos mėnuo ir, rodos,jau šypsosi.
Gal suprato mane!?
Prasklaidysiu jo būtį įgrįsusią,
Manau - taip! O gal - ne....?

ATEIK

Ateik,
Kada astrai žydės,
O per tvoras žvalgysis jurginai,
Ateik
Ir be žodžių priglusk prie peties,-
Kaip sunku be tavęs, nieks nežino...
Ateik,
Kada medžiai pagels,
Kris po kojom jų barstomas varis.
Ateik,
Vėjas puotą kai kels ir kvatos,-
Mano sieloje skaudžiai negera...
Ateik, kada merkias diena
Ir karnizais tamsa nusileidžia.
Ateik,
Gula mintys sunkia lavina,
Širdį vienišą stipriai sužeidžia...
--------------------------------
Ateik.....

BŪSIU KITA

       

      

Pažadėjau ryt būti kita,-

Visai ne tokia, kokia buvus,

Kadais be kaltės išplakta,

Kenčiau pikto keršto aštrumą.

Pažadėjau pakilti aukščiau

Virš pilko kasdieniško šydo.

Tikiu - arčiau saulės šilčiau,

Ten melo nėra ir pavydo.

Pažadėjau tikėt savimi,

Akių ir širdies paklausyti,

Gyvent su nauja viltimi,

Svajonę žiedais apkaišyti!

JONINES PASITINKANT

Vėl birželis ateis
Ir papartis pražys,
Bus naktis, nubučiuota tylos.
Susitiksime vėl,
Kai žvaigždėm rasos kris
Ir nejusime laiko ribos.

Nešim viltį delnuos.
Bučiniuos ji išliks.
O naktis nesibaigs su aušra.
Širdys džiaugsmą dainuos,
Abejonių neliks,
Troškimus švelniai kaitins aistra.

Pakerės mus abu
Žiedo kvapas svaigus,-
Godžiai gersime jį širdimis.
Visą nakt po dangum,
Kas aplink - nesvarbu,-
Būsim meilės jausmų kupini.

Vėl birželis ateis
Ir papartis pražys,
Bus naktis, paslapčių sklidina.
Susitiksim tikrai,
Lūpos lūpų prašys...
Tylą virpins lakštučių daina!

 

ARMONIKOS GARSUOS

                (daina)
Groja, armonika groja,
Aidas nuplaukia upe.
Laužas ant kranto liepsnoja,
Džiaugsmo širdis kupina.

PRIED:
Šokiui mane tu pakviesk,
Laukiu tavęs jau seniai,
Degančią kaktą paliesk,-
Tau atsakys bučiniai.

Žvaigždės į žemę  sužiuro,
Klausosi valso garsų.
Spindi mėnulio drabužis,
Imtų - prabiltų balsu.

Pried....

Sukasi šokyje poros,
Dega laimingi veidai,
Rodos, po kojomis Rojus!
Muziką neša aidai.

Pried...

Rauda armonika, rauda,
Bet jos rauda netikra.
Širdį tik nakčiai teskauda,-
Greitai juk belsis aušra.

Pried...

KVIEČIU ARBATOS

Gal, sakau, po puodelį arbatos?
Pabūk su manim, pasėdėk.
Šitiek laiko abu nesimatėm,-
Yra apie ką pakalbėt.

Aš tave sapnavau dažną naktį,
Žvelgiau į akis atvirai.
Trupiniais išbarstytoj vienatvėj
Man buvo be galo gerai.

Pakalbėkim dabar spragsint žvakei.
Iliuzijų skraistė nukris.
Gal gurkšnojant jazminų arbatą
Suprasim, kas lauks prieš akis...

Gal prisėsi puodeliui arbatos,
Ar tu tiktai šiaip užsukai?
Ar laikas toliau bėgs kaskadom
Ir liks tik tūšti pažadai..?

KAI LIJO

Rinkau lašus, bevarvančius nuo medžių,
Rinkau lašus, nuriedančius stiklu,
Rinkau svetur. Ir niekam anei ačiū,-
Atsiskaityti juk neprivalu!

Lašai...lašai... su vasariniais vėjais,
Tiesiog į delnus, rytmečio laiku.
Padovanoti tau labai skubėjau,
Kad jais nupraustas, eitum be klaidų.

Užtat nuo šiol ir vėl mes būsim dviese,
Jokia kliūtis draugystei netrukdys.
Ir visada tave labai mylėsiu.
Ruduo lašais mums laiškus parašys...

O AŠ RAŠAU

Vėl pilnatis...
Ir vėl man nesimiega.
Šilti sapnai
Į rudenį išbėgo.
Žalia žvaigždė
Man merkia žvitrią akį
Ir iš dausų
Kažką nebyliai sako.
O aš rašau.
Renku žodžius, rikiuoju
Ir nemigą
Eilėraštin vynioju.
Vėl pilnatis.
Užplūdo keblios mintys.
Ar eilės tos,
Kurios padės nurimti..?

MANĘS NEBARKIT

     
Jūs nebarkit manęs, kad rugpjūtis
Šitaip skuba, lyg būtų dėl ko.
Dar tiek daug žalumos, javo pjūtys,
O jis - vasarą gena namo!

Ir diena dar nedaug patrumpėjo,
Dar rytai tylumos sklidini.
Tulžį kartais išlieja tik vėjas,
Bet jo gūsiai juk ne amžini.

Skuba basnirčias, sodus brandina.
Akį traukia aprėdų mada.
Kas išvyksta, kas grįžta gimtinėn,
Ne kurį paskandina klaida...

Jūs nebarkit manęs, kad rugpjūtis
Ne visiems žydi džiaugsmo žiedais.
Būna taip, kad sujaukia jis būtį
Ir svajonę paverčia niekais.....

VAKARAS PYVESOS GLOBOJ

Rūpestingos vėl vakaro žaros
Tyliai supas vilnim Pyvesos,
O aplink vien tik nuotaikos geros,
Ir veidai, nepabūgę vėsos.

Vėl Poezijos paukštė atskridus
Ir į būrį sukvietus draugus,
Išsklaidys slėnio buvusią tylą
Sueiliuotu skambiausiu žodžiu.

Vėlei stebi sodybų langinės
Ir bandys tuos žodžius atkartot,
Vėlei rieda Pegaso vežimas,
Kol tretieji gaidžiai užgiedos.

O rasos atspindžių karavanai
Po laukus skambų aidą paskleis...
Ir sugers Pyvesa tą nektarą,
Leidus žodžio žiedams išsiskleist..

LAUKIMAS APKARTO

Kaip seniai nebegaunu laiškų,
O rugpjūtis - jau vasara baigias.
Dienos nuvarva žvakių vašku,
Širdyje dygsta nerimo daigas.

Atsiliepk, nepalik nežinioj,
Laukiu žodžių kaip oro, kaip duonos,
Kaip dažnai tavęs ieškau minioj,
O jau žiedus nubarstė aguonos...

Parašyk, per ilgai užtrukai.
Užmaršties dulkės vardą užklojo?
Kokiom jūrom vėl laivą plukdai,
Gal radai žemėj dangišką rojų?

Tas laukimas - tarytum akmuo,-
Slegia sielą, ramybė apkarto.
Laikas eina. Už kampo ruduo.
Jei meni, parašyk dar nors kartą...

KAM TIE ŽODŽIAI

Nesakyki man nieko - nereikia.
Kam tie žodžiai, juk vasara baigias.
Pasėdėkim tylom dar truputį,
Apkabinę nubyrantį ūpą.

Bėgo dienos ir bangos nuplovė
Ne tik bučinius - ir meilės skonį.
Tai, kas buvo - voratinkliais supas,
Smėlio kopose aistros išbluko...

Žvakė nulaša ašarom vaško,
Mūsu vasarai dėkime tašką.
Nesakyki nė žodžio - nereikia,
Pasėdėkim ir tyliai išeikim...

RYTAS PRASIDĖJO LIETUMI

Rytas prasidėjo lietumi. Ir vis lyja. Ištisai, vienodai. Debesys pastirę, rūškani, Pila žemėn neišverktas godas. Žvilgsniais lietaus ašaras seku, Riedančias per seno lango stiklą. Vėjas tingiai supas ant šakų, Savo padėtim orus ir tikras! Delnu lašelius sugaut bandau. Jie išslysta ir...tarsi nebuvo. Stiprią kavą sau užsiplikau,- Ji tikrai suteiks man malonumą! Rytas prasidėjo lietumi. Ir vis lyja. Pliaups gal visą dieną? Vėjas, užsiėmęs savimi, Markstos, klapsi šlapiomis blakstienom...