Mėnuo žvalgos pro snaudžiantį debesį,-
Jam tikriausiai smalsu.
Ir atrodo, kad nuoširdžiai stebisi,
Ko gi aš nemiegu?
Ką regiu langą tamsai pravėrusi,
Kai visi sapnuose,
Į giliausias mintis pasinėrusi,
Su gėle plaukuose?
Ir veidai be šešėlio ir nuoskaudų,
Su žvaigždėm akyse?
Neužmynė dar niekas ant nuospaudų,
Skraido laimės dvasia.
Žvalgos mėnuo ir, rodos,jau šypsosi.
Gal suprato mane!?
Prasklaidysiu jo būtį įgrįsusią,
Manau - taip! O gal - ne....?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.