Skęsta taurėje buvus gėla.
Jokių žodžių daugiau nebelaukiu.
Daug mieliau šįkart žvakių tyla,-
Ji šešėliais po kambarį plauko...
O skaudėjo, skaudėjo labai,
Bet tikėjau, kad meilė išgydo.
Tik nuo šiol liksim mes svetimais.
Ir tuo viskas tvirtai pasakyta!
Ateity niekada niekada
Netikėsiu pavasarių burtais.
Per ilgai užsibuvo skriauda
Ir ramybė - lyg didelis turtas.
Gal vienatvei sukurtas esu,
Jeigu meilė skausmu apdalina,
Jeigu akys rauda debesų
Laiko nuoskaudas taurėj skandina?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.