RUGSĖJIS

Glaudžias žvaigždės rugsėjo naktim,-
Matomai, ir danguj rudenėja.
Aš prašau, tu pabūk su manim,
Dienos trumpos , o naktys ilgėja...

Kažko spurda, nerimsta širdis,
Lyg į voro ažūrą įkliuvus.
Spindi žvaigždės rugsėjo nakty,
Tik kitaip jau į jas akys žiūri.



Pried: Pasėdėkim be žodžiŲ.Tik akys
Tegu kalba, primindamos laiką,
Kai ilgais vakarais degė žvakės,
O mes buvom iš laimės apkvaitę...
Nekalbėk. Patylėkim, kas žino,
Gal rugsėjis užbrauks mano vardą,
O šios taurės raudonojo vyno
Skamba mums paskutinįjį kartą....?



Glaudžias žvaigždės viena prie kitos.
Pamažu gula lapas prie lapo.
Suplanuota dėsningai gamtos,
Nepakeisi jos skonio nei kvapo.

Dūksta vėjai ražienų laukuos.
Saulės šypsnis retai bepasiekia.
Dažnas rytas paskendęs rūkuos.
Rudens riekę rugsėjis atriekia...


Pried: Pasėdėkim......