Vėl pilnatis...
Ir vėl man nesimiega.
Šilti sapnai
Į rudenį išbėgo.
Žalia žvaigždė
Man merkia žvitrią akį
Ir iš dausų
Kažką nebyliai sako.
O aš rašau.
Renku žodžius, rikiuoju
Ir nemigą
Eilėraštin vynioju.
Vėl pilnatis.
Užplūdo keblios mintys.
Ar eilės tos,
Kurios padės nurimti..?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.