Rūpestingos vėl vakaro žaros
Tyliai supas vilnim Pyvesos,
O aplink vien tik nuotaikos geros,
Ir veidai, nepabūgę vėsos.
Vėl Poezijos paukštė atskridus
Ir į būrį sukvietus draugus,
Išsklaidys slėnio buvusią tylą
Sueiliuotu skambiausiu žodžiu.
Vėlei stebi sodybų langinės
Ir bandys tuos žodžius atkartot,
Vėlei rieda Pegaso vežimas,
Kol tretieji gaidžiai užgiedos.
O rasos atspindžių karavanai
Po laukus skambų aidą paskleis...
Ir sugers Pyvesa tą nektarą,
Leidus žodžio žiedams išsiskleist..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.