Jūs nebarkit manęs, kad rugpjūtis
Šitaip skuba, lyg būtų dėl ko.
Dar tiek daug žalumos, javo pjūtys,
O jis - vasarą gena namo!
Ir diena dar nedaug patrumpėjo,
Dar rytai tylumos sklidini.
Tulžį kartais išlieja tik vėjas,
Bet jo gūsiai juk ne amžini.
Skuba basnirčias, sodus brandina.
Akį traukia aprėdų mada.
Kas išvyksta, kas grįžta gimtinėn,
Ne kurį paskandina klaida...
Jūs nebarkit manęs, kad rugpjūtis
Ne visiems žydi džiaugsmo žiedais.
Būna taip, kad sujaukia jis būtį
Ir svajonę paverčia niekais.....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.