Dienos laša svajonėm
Ir pranyksta skliautuos.
Kam gi tos abejonės,
Kai likimai delnuos?
Kam gi žodžiai ir naktys
Su lakštučių balsais,
Juk gebėjom uždegti
Meilės laužą jausmais.
Pavydėjo mėnulis
Bučinių ir aistros,
Bei žiedelio ramunės,
Plaukuose įsegtos.
Mūsų širdys paklydo-
Kelio grįžt nebebus.
Meilės žiedas sužydo,
Laimę siunčia dangus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.