Rinkau lašus, bevarvančius nuo medžių,
Rinkau lašus, nuriedančius stiklu,
Rinkau svetur. Ir niekam anei ačiū,-
Atsiskaityti juk neprivalu!
Lašai...lašai... su vasariniais vėjais,
Tiesiog į delnus, rytmečio laiku.
Padovanoti tau labai skubėjau,
Kad jais nupraustas, eitum be klaidų.
Užtat nuo šiol ir vėl mes būsim dviese,
Jokia kliūtis draugystei netrukdys.
Ir visada tave labai mylėsiu.
Ruduo lašais mums laiškus parašys...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.