Dienos krinta į vasaros pievas,
Nesuspėji skaičiuot.
Tik gegužis...birželis...jau liepa!
Net maldauji sustot.
Bet tik skuba gyvenimo upė,
Neaplenkus kliūčių,
Į putotas bangas įsisupus,
Ieško sau išeičių.
Kaip dažnai, atsistojus ant tilto,
Žvilgsnius pievom ganai,
Būna, noris virš visko pakilti,
Tik...o kurgi sparnai?
Ir veidai, ir troškimai pakinta,
Nuskalauja vanduo,
Tiktai dienos vis krinta ir krinta,
Pamatai - jau ruduo.....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.