Jaunimo lyg bičių priskrido.
Akimirkos grįžta pernykštėj dainoj,-
Skambės iki bundančio ryto.
Ne keturiasdešimt - truputį mažiau,
Bet kvepia medum visas oras.
Ir dega jų žvakės aiškiau ir skaisčiau,
Paliest ar nuskinti jas noris.
Tas bičių dūzgimas žiedynuos rausvuos
Man primena pirmąją meilę...
Aš ją tarsi krištolo indą nešuos,
Rikiuoju į pirmąją eilę.
Pražydo kaštonai, ryškesnė diena,
Ir langus, ir širdį pravėriau,
O džiaugsmo ir grožio pilniausiai gana,
Lai klega jaunimas alėjoj!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.