Nuo artumo apsvaigstam abu.
Švelnūs žodžiai tylos apsupty.
Užsimirštam...nelieka ribų...
Tas artumas nedelbia akių.
|Reikia džiaugtis, ką tąkart turi!|
Mintys laksto kažkur tarp žvaigždžių,
Atidarom į erdvę duris.
Ir kai pirštai tvirtai susipins,
Lyg netyčia rūbeliai nuslys...
Bus sunku nuodėmės apsigint,
Bet kitiems tai tebus paslaptis.
Pilnatim užsiklosčius naktis...
Mes apsvaigę palaimos jausmuos.
Švelnūs žvilgsniai tylos apsupty,
Meilės himną aistra sudainuos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.